Per girią saulės spindulys nubėga
Ir apsistoja eglynėlyje,kur paslapčia
Dieną pasislepia pelėdos ,
Aikštelėje dar geria šilumą
Paparčiai,samana žalia...
Kiek paeini toliau ,užstoja kelią
Gal vėjo nuskriaustos eglaitės ir beržai-
Kiškio kopūstais džiaugiasi apaugę ,
Rausvomis kerpėmis dar šypsosi prieš saulę
Seniai numirę medžių išdidžių kelmai.
O naujas miškas su paukščių giesme užauga ,
Pažvelk, koks ąžuolėlis, beržas išlakus ,
O drebulės ir senos eglės ,rodos,siekia dangų ,
Todėl tik girioje jautiesi suprastas,ramus.
2008
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą