Pačioje miško glūdumoj ,
Kur pamatus atstoja kelmas ,
Apsigyveno didelė šeima.
Jų valdose nestatė niekas
Kito namo -aplink erdvė tuščia.
Didžiuliai medžiai nuo lietaus
Ir vėtrų saugo,būstą jų apgaubia-
Tokia ramybė ir tyla...
Kai vakarais čia ant šakų
Paukščiai miegot suskrenda ,
Jie atneša žinias iš tolimų laukų ,
O namuose uždegę žvakę ar balaną
Vis pasiklauso šių kalbų.
Sužino,kad kažkur srovena
Gyvenimas savo sena vaga...
Reikėtų nukeliauti ilgą kelią ,
Namo sugrįžtum ,jeigu šviestų
Saulės spindulys
Lyg protėvių malda.
2008
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą