Kur mažos kalvos ,
Šaltinėliai pievom alma ,
Miškeliai tarsi vapsvų
Susukti lizdai -
Pakrūmėse žaliuoja
Eglių gražios spalvos ,
Lopšinę joms dainuoja
Saulės spinduliai.
Ne vieną medį vėtros laužia-
Pakrypsta ,samanom apauga ,
O širdyje palieka
Gilūs kaip versmė randai .
Viršūnėmis į dangų atsirėmę ,
Atrodo,debesis praauga ...
Nuvirsta-lieka miško apklotu ,
Žaliais, gyvybę saugančiais
Kelmais...
2008
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą