Kaip žmonės saugo ,Skiepija,augina
Ir pariša jų liaunus liemenis
Nuo vėjų atšiaurių...
Kaip džiaugias obuoliais ,
Kurie jėgų iš saulės ima
Ir atneša prie lūpų
Sultingu tartum bučiniu ,
Kasmet naujai pražystančiu
Baltų žiedų kvapu.
Prabėgę metai veidą
Raukšlėmis vagoja ,
Obels šakas nulaužo
Laikas ir lemtis .
Net ir pakrypus obelis
Dar daugel metų išlapoja ,
Pabarsto žemėn neragaujamus
Rūgščius mažus obuoliukus.
Kaip mes į ją panašūs
Dažnai būnam
Ir savo ištverme ,
Ir likimu.
2008
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą