Nuslūgo debesų griūtis
Ir vakarėjančio dangaus paviršiuje
Barbena tartum pirštai į duris
Lietaus lašai pakildami į viršų...
Rausvėja medžiai ir žolės kupstai-
Daugiau saulutės, ne lietučio prašo ,
Todėl ir gena vėjas įkypai
Tolyn už miško margindamas dangų
Laumės juostos raštais.
Skaičiuoju žemėje spalvas-
Klevai lyg vienas kitą lenkia.
Lyg susitarę rodo,kas katrą
Gražiau vaivorykštėje atspindės ,
Lietaus lašelių nuprausti
Vėl sužibės- net saulė aikčios.
Kai tokie žavūs vakarai,
Langai į sielą atviri-
Pro juos paleidžiu dainą vaikščiot ,
Visų rudens spalvų aprėpti negali...
Net savos mintys darosi neaiškios.
2008
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą