Kur pažiūri-gyvybė žemėje plevena
Tarsi ugnelė atviram lange.
Kai prieini arti, jauti- į širdį
Skverbiasi šilti jausmai
Ir sieloje giliai apsigyvena,
Atrodo, kritę,bet gyvi kelmai...
Ne medis man šią vasarą dainuoja ,
Bet aš jo vergė ir su juo kalbu.
Kas įkvėpė vienpusę meilę -
Gegutė man metus skaičiuoja ,
Galbūt prie jos seniai įpratusi esu.
Mus jungia tas pats noras -BŪTI...
O kuo,šioj žemėj niekam nesvarbu-
Ar medžiais girioje žaliuoti ,
Ar samanas auginančiu ,
Bet dar ilgai gyvybę saugančiu
Gyvenimo verpetuose kelmu žaliu.
2008
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą