Saulute,mylimoji ,Nepalik manęs ,
Man šalta...
Dangus atrodo taip aukštai ,
O tamsoje,kur eisiu,-
Pasiklysiu ir sušalsiu...
Ilgiuosi tavo spindulių-
Švelnių delnų labai.
Ledu ant skruostų ,
Perlai tavo meilės ,
Sustingo,bijau sakyti-
Palikai...
Žemyna,žeme ,Neliūdėk,manęs nekaltink.
Dangus beribis driekiasi ,
O mes tik jo vaikai.
Ne aš išsirinkau šią dalią-
Nušviesti tavo kelią
Ir nekalta,kad tu mane
Tik vieną pamilai.
Paglostyk vienišo
Mėnulio veidą ,
Pabėgs šešėliai-
Burtams nebeleis
Išskirti jūsų.
Debesėliai išsidraikę
Sušilę nusileis ant tavo veido ,
Gal nudžiovins ir ašaras ,
Kada supins į vieną
Jūsų plaukus.
Žinok,kad myli
Jis tave labai...
O, ne...jis net ir dieną šaltas ,Jo rankos nepasiekia debesų ,
Kurie uždengia tavo veidą ,
Jo šviesoje vis tiek tamsu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą