Kokie aukšti kalnai ,
Kalvelėmis lyg pasakoje apsitvėrę ,
Kuriais sesutė eina
Su pasiūtais drobiniais marškiniais ,
Kad išvaduotų brolius...
O aš einu pasveikinti
Su rudeniu Mušėjų
Ir paklausyti,kaip alsuoja
Debesis priėmęs ežeras
Ir pats pavirtęs mėliu ,
Kur paskutines antis
Pakelia į dangų tartum stiklas
Tyras vandenėlis-
Išgirsti, kaip rypuoja
Nendrėse paslėpdamos
Tamsius savo šešėlius
Ir nuplasnodamos
Už pūpsančių kalnų
Pietų kryptim.
2008
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą