Už skynimo lemtingos juostos
Kirtimai juoduoja nuogų kelmų-
Dar neseni laikai,kai švaistės kirviai ,
Ir virto eglės,uosiai,liemenys klevų...
Beliko lyg užuolaida prie lango ,
Pro kur motušė sūnus apraudos.
Prabėgo metai keleri ir vėl žabangos-
Gandai apie pilis ir šiltą dangų
Vilioja svetimuos kraštuos.
O pro kirtimą veda vienas kelias-
Juo bėga ir sugrįžta atgalios ,
Bet ar surasi ąžuolą,berželį ,
Kurie ir be tavęs žaliuos...
2008
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą