Visi,net medžiai,Stiebiasi į dangų ,
Kur laisvės -saulės
Būna kiek daugiau.
Ir ant akmens
Didžiuojasi užaugę-
Po juo įsikabina
Į žemę-motiną
Netgi kur kas giliau...
Stiprybės reikia ,
Kad gyventum ,
O pasakos palieka
Po visų darbų.
Tik pažiūrėk,
Kaip medžiai stiprūs
Ima ir susensta ,
Išvirsta nugalėti
Iš tokių plačių šaknų...
2008
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą