Ruduo .Lynoja už langų ,
Beldžia lašai į rėmą-
Į širdį kapsi atminties garsai ,
Kai tarp nuplikusių kalnelių
Tarsi į žemės delną įsigėrė
Saulutės, bėgančios žemyn ,
Gal paskutiniai kaitrūs spinduliai.
Ir miškuose į vienas kitą įsirėmę
Galingi medžiai stumdosi ,
Vienas kitam jėgas įrodinėja ...
Dažniausiai net imtynėse
Neleistinais, grubiais veiksmais.
Patižęs juodžemis, jų neatlaikęs ,
Byra į pakrantės smėlį
Ir susimaišęs su vandens purslais ,
Pavirsta tik dumblu,
Kur vasarą pražysta vandens gėlės ,
Bet kartais tik apsineša maurais.
Neramūs būna miško žvėrys ,
Jei galingieji taip susiremia pečiais...
O ką tada manau-mažoji miško fėja ,
Kai skruostu ritasi...
Gal tik lietaus lašai?..
2008
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą