Buivydų piliakalnis

Buivydų piliakalnis
Aukštikalny, tarp pelkių įsirėžęs
Mažytis ežerėlis telkšo prie kelių.
Maža trobelė jo pakrantėje stovėjo ,
Bet kvapnūs dūmai kilo iš namų.
Smulki moteriškaitė ten gyveno ,
Lyg boružėlė rėdės savo rankom
Išaustų drobelių audiniais.
Jos vyras visus amatus mokėjo-
Kaip iš voratinklių megzti blizgėjo
Žuvelėms gaudyti nematomi tinklai.
Panuovaliuose alui miežius sėjo ,
O aukštumėlėse paberdavo grikius.
Kai metines vestuvių šventė ,
Jiems gimė Miežinta ,gražutė dukružėlė.
Kiek džiaugsmo buvo jaunam tėvui ,
Laime švytėjo motinos šviesa akių.

Netoliese prie girių prisišliejęs
Vilnijo ežeras ,o Plepiškių sala
Priglaudė seną pirkią ,kurioje
Užaugo gražus, jaunas bernužėlis...
Laimučio vardą davė jam mama.
Kada į nuotakas ir jaunikius išėjo ,
Keliai susikryžiavo ties Buivydų kalva.
Laimutis nusilenkęs prieš ją kėlė
Bijūnais padabintą skrybėlėlę ,
Jinai atsakė šypsena skaisčia.

Regėję meilę akyse tėvai ,
Žadėjo kelti po piršlybų vestuves ,
Bet nuožmūs priešai nuo Šventosios
Kaip amarai nuo Prūsų atgarmėjo ,
Paskendo dūmuose gimtų namų stogai ,
Jauniesiems suręsta nauja troba.
Į kovą kilo kas tiktai galėjo-
Jauni kovojo tarsi milžinai .
Mergelės jiems aprišdavo skarelėmis
Žaizdas,kur kliuvo kalavijų ašmenys
Ar smigo durklas ,srūdavo krauju upeliai...
Už tėvų žemę kritusiems po mūšio
Aukštam pilies šlaite prie Buivydų
Išlikę ir dabar- tik medžiais ženklinti kapeliai...

Tenai palaidotas Laimutis- jaunasis bernelis-
Jo vardą mini bėgantis vanduo ,
O ežerėlis Smulkis Miežintą graudena-
Jos ašaras ridena pro Pipirų malūną
Vandeniu -per mūšio vietoj ištryptus laukus ,
Iš Smulkio -upeliu, visaip vadinamu ,
Į vandenis Mušėjaus ir šlaitais,
Besididžiuojančiais vardais senelių ,
Didžiuliais uosiais lyg senoliais ,
Dar tebesaugančiais atminimus brangius.
2008