Didžiulės eglės mišku,rodos ,eina ,O žemė-durpės šlapios ir klampu ,
Todėl lėtai jų kojos kelias
Klampodamos gličiu taku.
Ir nepailsta,kai sausra sukausto ,Išdžiūsta balos, pasilikusios trumpai-
Tik nuo ištirpusių ledų... ir vaikšto
Po mišką lyg vaiduokliai vakarais.
O jeigu būna kiek sunku,Po dvi susikabina šokiui
Ir sukasi plačiu ratu...
Aš miško muzikos tik čia išmokau ,
Todėl į taktą eglėms ploju ,
Žiūrėdama į jas juokiuosi ir verkiu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą