Galingas stovi kalne uosis-
Jo šaknys šimtmetį dar leis
Nulenkti galvą prie milžinkapio ,
Kur Buivydų pilies griuvėsiai
Legendomis didžiuosis gan ilgai.
Kai šlaitą upeliukas graužia ,
Ir medžiai griūva lyg kariai-
Tiktai keli pavieniai uosiai
Prieš saulutę tvirtai žvelgia ,
Kaip bėga dienos,keičiasi laikai...
Kitų kamienai ,glostyti senelių ,
Apaugo kerpėmis,atvėrė kinvarpoms landas .
Ar išstovėsime ir mes kaip medžiai ,
Kada gyvybės vandenys gurgena
Pro atminties šaknų gijas...
2008
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą