Prie Mačionių

Kur statūs skardžiai ,
Dusynas,Urvena srovena
Ir dangaus stogas-
Namai be durų ir langų...

Kemsynuose klaidžiuos
Čia pasislėpusios gyvena
Kaimynės,raganos ant šluotų
Skraido mėnesienos atšvaituos.


Sodybos senos ,
Kuriose seniai nebegyvena ,
O klėtys,pirtys tebestovi
Ant akmeninių pamatų...
Prieš daugel metų
Čia sutikti dar galėjai
Rubikių ar Mušėjaus žveją ,
Matyti ežerus pro medžiuose
Išdžiaustytus lino tinklus...

Jauni tėvai paliko tėviškėlę ,
Jau sudūlėjo kryžiai ant kapų.
Palikusi viena Ancelė ,
Tiktai šunelį pasiėmus ,
Išėjo laimės pasitikti-
Prakalbinti tėvelių vėles ,
O gal tik pasivaikščioti
Prie Urvenos krantų.



Beeidama akiduobę užėjo ,
Pastojo kelią išvartos miškų...

Pakėlusi akis išvydo

Jauną lyg bijūną bernužėlį-

Taip į tėvelį buvo panašus...

Jaunasis Raugerkšniu pasivadino

Ir pasisiūlė palydėti į namus ,

Bet ji,akis nudelbusi,paslydo
Ir nugarmėjo į akivarus gilius.

O jeigu eisi,ir dabar matysi-

Čia sruogas raganų plaukų...

Senąjį tėvą,šaukiantį dukrelę ,

Kad jų landas aplenktų

Ir naktimis nepasiklystų...

Ir motinėlę,budinčią prie vandenų.

O kur bernelis ,likęs vienas ,

Keleliu į pamiškę nuėjo ,

Paliko laukti pabalnotas žirgas ,

Išjodinėtas raganų piktų.

Dar tebelaukia ir šunelis

Prie Ąžuolo ir Klevo-milžinų ...

Kas jie ,paklausk senelių.

O auksu pasipuošę pabroliai-berželiai

Dar tebelaukia į namus

Sugrįžtančių su laimės kraičiu-

Raugerkšnio ,Ancelės ,

O galbūt jųdviejų vaikų.
2008

(Ancelė)