Kiek metų jis į vandenis žiūrėjo-
Pakrante bėgo laikas,o su juo viltis ,
Kad jo vaikai, iš baudžiavos išėję,
Kitus kraštus laisvi lankys.
O jis stovės į šonus įsirėmęs ,
Kol šaknys jį pakriūtėje laikys...
Gal lemta jam,žilam senoliui ,
Ilgai žiūrėti,kaip stirniukės,briedžiai
Po ežero bangas rytais braidys.
Kai sakom,kad istorija-tai raštai ,
Išlikę laiškuose, siųsti kitoms šalims
Ir kunigaikščių žygy su kardu ...
O reikia tik priglusti prie kamieno
Ir suprasti- drevė tarsi burna bedantė
Lyg šaukia grįžti prie savų krantų.
2008
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą