Prie savų

Lyg nuo vaikystės
Nuo savo šaknų
Gerai,kad nepabėgam ,
Sugrįžtame prie ežero bangų
Ir įsiklausome
Į ramų nendrių miegą ,
Lapų šnarėjimą
Žilvičių,nors ir nulaužtų...
Kaip bangos virkdo
Ievą jauną,kuri išdygo
Taip toli nuo giminių...
Pakilęs vėjas vėl atplukdė
Medį, iš šaknų išrautą ,
Kad kuo arčiau jis būtų-
Prie savų.
2008