Neteko
plaukti niekada
Kruiziniu
laivu,
Aplink
pasaulį dar neteko vykti
Nei
pėsčiomis, nei lėktuvu,
O
žemė – kaip kiaušinis,
Galėčiau
bet kada atgal į tėviškę sugrįžti…
Neteko
nardyti po vandeniu giliu,
Surast
aukso kasyklos,
Gniaužau
suprakaitavusiam delne
Smulkų
pinigėlį
Ir
vis bijau, kad neišslystų, –
Toks
menkas uždarbis žmogaus,
Nedalyvavusio
konkursuose,
O
turtas – knygose,
Lig
šiol dar neskaitytose…
Bandžiau
padėti vis kitiems
Ir į
gyvenimą sugrįžti,
Vieni
dėkojo,
Kiti
atkutę bando nusigręžti
Ir
tada mąstau,
Kad
ir smulkiausias pinigas
Būna
netikras, –
Paskęsta
tarp auksinių
Ir
niekas jo neatpažįsta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą