Ekspromtu liejasi jausmai

Kai papučia vasario vėjas

Nuo gimtų kraštų,

Sujudina jau sprogstančias šakas,

Žirginėlius lazdyno,

Pakvimpa namų dūmais,

Išspaudžia džiaugsmo ašarą,

Žibučių akimis į tą pusę

Iš ilgesio pasižiūriu

Ir skubu mintimis

Prie Šventosios upės,

Kur stati pakriūtė,

Nesibijau paslysti nė įgriūti...

Ten – mokykla,

Mano mokslo draugai,

Aukšti bokštai bažnyčios,

Girdžiu net ir sapne,

Kaip skambina varpai, –

Toks didelis troškimas

Su visais pabūti.