Atgyja
medis ar šaka,
Kai
ant jo auga kerpės,
Nes
kiekviena – kitokia,
O
spalvų gausa
Kažką
vis reiškia…
Priauga
medis ir ant skardžio,
Stiebiasi
viršūne į dangų,
O
šaknys – kibios,
Kaip
ir mano kojos,
Vaikšto…
Suaugau
su mišku, –
Dvilypis
dabar jausmas, –
Nebe
užmatau gimtinės,
O čia
– namai,
Kur
šiandien vaikštau,
Gaji
ir įvairi
Net
sau atrodau,
Tarsi
spalvota kerpė…
Atgyja
ilgesys,
Kai
vėjas šakas lanksto,
Nerimsta
ir širdis,
Kada
naktis – už lango,
Pulsuoja
smilkiniai,
Lyg
medžio kraujas tarpsta.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą