Dažnai
mes vadovaujamės instinktais,
Nors
baigę mokslus
Ir
daug skaitę,
O
prigimtis vėl sugrąžina
Vis į
tą patį laiką,
Kai
negimę, –
Mama
savo vaiką pajunta,
Kai
jis verkia,
Įsčiose
suspurda…
Jaučiu
savo vaikus,
Kada
jiems neramu,
Su
jais net ir sapne kalbu,
Prisimenu
jų pirmą žvilgsnį,
Džiaugiuosi
jų darbais,
Sunerimau,
kai pamačiau,
Kad
ėmė žilti…
Yra
nematoma gija vaikų tėvams,
Tėvai
jaučia vaikus už mylių,
Tada
ir gera jausti,
Kiekvienam lengviau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą