2020 m. vasario 17 d., pirmadienis

Ant aukšto kalnelio




Oi, ilgi būna metai,
Kartais ir diena ilga,
Kai laukiu nesulaukiu,
Kad susitiktume…
Prailgsta nakties sapnas,
O visą dieną laukiu,
Kad vėl pasikartotų
Jaunystės valanda…
Nubėgčiau šimtą mylių,
Priglusčiau ir su šypsena,
Kad pasakyčiau : „ Myliu,
Tik dangų ir tave’’…
Oi, atsako nelaukiu,
Nesužinosi nė kada,
Atpūs tik vėjas pranašas
Mano trumpas žinias
Apie save.
Ilgėja dienos sparčiai,
Greičiau, negu jaunystėje,
Nukirtau medžio ūglį,
Keli gumbai jame,
Pasiramsčiuodama lipu į kalną,
Gal rasiu ten tave.





Komentarų nėra: