Olegas Beriozovas
Kaip
norisi vis sulaikyti
Laiko
bėgsmą,
Dienos
take padėti
Nors
kelis slenksčius,
Apgręžti
danguje
Net
Grįžulo Ratus;
Žalioje
žemėje
Jauną
medelį pasodinti,
Kad
jis žaliuotų po manęs
Ilgus
metus…
Didžiulė
laimė – sekti akimis,
Kaip
jaunimas auga
Ir
pavaduoja mus, –
Tai
besiskleidžianti gėlė,
Nors
turi ir savo vaikus,
Suburia
dainai ir senus…
Šiandien
– mano žodis:
„Ačiū,
ačiū jums.’’
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą