Garbė – dora

Man reikia garbės,

Kaip ir daugeliui mūsų,

Kam tada ordinai, laipsniai kariūnams,

Kad nežinomi žūtų?

Kam tada dirbame,

Per amžių vis triūsiame,

Užauginome sūnus,

Tampam garbingais seneliais,

Žilagalvėm močiutėmis,

Kad liktume žemėje jų mintyse,

Veltui nepražūtume…

Mums reikia garbės,

Kaip ir paukščiui giesmės,

Kol žemėje esame,

Kad dorais vis išliktume,

Minėtų be priekaištų

Mus ir vaikai

Ir vaikaičiai mažiukai...

Tau irgi reikia garbės,

Sakyk, nesikuklink.