Improvizacijų menas

Uola ir gulintis stuobrys,

Gyvenimo išvarginti –

Tokie panašūs,

Kad įžvelgiu juose

Senovės mazgų raštą,

Akiduobes, skruostus

Ir būna taip į žmogų,

Paukštį, žvėrį,

Lyg iš akies traukti, –

Abu apsamanoję,

Briaunos aštrios,

Atsisėdus pažvelgiu nuo kojų,

Kažkas braška...

Nejau po daugel metų

Primins ir mane tokią,

Nulipdys panašią

Iš nutirpusios jau paskutinės

Žvakės vaško?

O mano eilės – tau,

Iš daugelio sulipdytų vaizdinių

Iškilusi improvizacija,

Jei kas juos priskiria ir sau,

Manau, sukūriau,

Jeigu ne šedevrą,

Nors sensaciją.