2020 m. vasario 20 d., ketvirtadienis

Improvizacijų menas




Uola ir gulintis stuobrys,
Gyvenimo išvarginti –
Tokie panašūs,
Kad įžvelgiu juose
Senovės mazgų raštą,
Akiduobes, skruostus
Ir būna taip į žmogų,
Paukštį, žvėrį,
Lyg iš akies traukti, –
Abu apsamanoję,
Briaunos aštrios,
Atsisėdus pažvelgiu nuo kojų,
Kažkas braška...
Nejau po daugel metų
Primins ir mane tokią,
Nulipdys panašią
Iš nutirpusios jau paskutinės
Žvakės vaško?
O mano eilės – tau,
Iš daugelio sulipdytų vaizdinių
Iškilusi improvizacija,
Jei kas juos priskiria ir sau,
Manau, sukūriau,
Jeigu ne šedevrą,
Nors sensaciją.



Komentarų nėra: