Kieme
– nauji suoleliai
Po
senais klevais,
Geltonai
nudažyti,
Ten
sėdasi senoliai pokalbiams,
Kartais
maga reklamas skaityti.
Ne,
nesisėsiu, dar – ne laikas,
Turiu
stiprias rankas ir kojas,
Batukai
dar nenunešioti,
Pasidažysiu
antakius –
Jauniau atrodysiu…
Tiktai
miške dažniau matau,
Kaip
tarp stipruolių ąžuolų
Seni
kelmai atrodo,
Sukumpę ir apsamanoję,
Panašūs
jau į kiemo senukus,
Pailsusius
artojus...
Ne,
nesisėsiu, dar – ne laikas,
Tegu
ten tarpsta grybai, samanos,
Aplinkui
– saldžios uogos…
Pasižvalgysiu
po laukus,
Nubėgsiu
mintimis ir į vaikystę,
Kur
sūkuriuoja iš versmės vanduo,
O
vėjo sūkurys neša lapus
Į
mano rausvą rudenį,
Dar
saulėtą ir skaistų.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą