Miško takelis

Miško proskyna einu,

Saulutė kelia, šaukia,

Atokaitoje ir daugiau žiedų,

Anksčiau jos prasimerkia…

Suolelis – kelmas,

Nulūžusi karklo šaka,

Kuri pasiekus žemę toliau auga,

O ąžuolo stuobrys,

Gražiomis kerpėmis apaugęs,

Prie pūzro žydi

Pirmosios žibutės,

Skruzdė taiso lizdą kiaurą…

Kodėl glaudžiuosi vis prie ąžuolų,

Kitus medžius praleidžiu,

Nejaugi juos pažeminu?..

Miško takelis – mintys,

Bėgančios į kalną, –

Pavasaris – pirma ir paskutinė

Mano meilė.