Kol
pirmas lapas
Vos
vos skleidžiasi,
Patraukia
akį kelmas,
Samana
žalia,
Karklo
kačiukas rainas,
Paparčio,
tarsi povo,
Uodega…
Miškas
pasipuošia tuo,
Ką
šiandien turi,
Nežiūri,
ar turtinga apranga,
Turėčiau
motinos skarelę,
Apgaubčiau
savo baltas garbanas,
Kad
būčiau panaši
Į
Ją…
Mama
turėjo užsilikusią suknelę,
Rudą,
su taškiukais,
Pirktą
dar prieš karą,
Paskui
nebe sutilpo į krūtinę,
Tiek
išmaitinusią vaikelių,
Didi
garbė ja pasipuošti,
Švelnia,
aksomine…
Oi,
kaip noriu būti vis miške, –
Jis
dabar toks,
Koks
buvo tėtis ir mama,
Paprasti
ir gražūs,
Rengiuosi,
kuo turiu,
Ir
aš...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą