„Augin
tėvas tris sūnelius’’…
Skamba
nuo vaikystės,
„Trys
sesutės ant kalnelio’’…
Kad
namo sugrįžtų.
Ąžuolėliai
– stiprūs vyrai,
Nes
motulė vystė,
Drobės
skiautėmis surišo,
Meilės
dar įrišo…
Dažnai
dygsta ąžuolėliai
Ir iš
vienos gilės,
Tada
auga ir lapoja
Miškelyje
dvyniai.
Viena
šaknis ir dvi šerdys,
Viršūnes
atskyrę,
Daugel
metų vėtros laužė,
Bet
jų neatskyrė.
Prie
ąžuolų, ąžuolėlių
Krenta
brandžios gilės,
Augs
čia mano sūnaitėliai
Karo
nepatyrę.
Ona Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą