Pasitikime
žmogumi,
Kuris
prisiekia tėvu, motina,
Duoda
garbės žodį,
Kad
saugos tavo sielą,
Paslaptis,
Kurių
niekam kitam nebe išduoda…
Pasitiki
savu,
Pavadini
draugu,
Pastogę
drauge duodi,
Iš
vienos lėkštės pavalgydini
Ir
duonos kąsnį atiduodi…
Pasitiki,
kaip savimi,
Stebi,
kaip vakare užmiega,
Nelendi
į akis,
Patarinėti
– tai menka paguoda, –
Kiekvienas
tiki savimi,
Turi
prigimties ir ydų,
Greta
gėrio grūdą…
Pasitikiu
medžiu,
Prie
jo priglusti – semtis
Iš
žemės jėgų noriu,
Į
dangų viršūne su juo įkopiu,
Šviesu
pasaulyje atrodo…
Pasitikėjimą
sugriauna vienas
Ne
laiku, ne vietoje
Ištartas žodis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą