Užgavėnės
Meilė
būna nuo mažens,
Po
to, kai mamą tėtį mylime,
Išsirenkame
artimą ir sakom išdidžiai:
„
Tik jis – geriausias iš visų,
Švelnius
žodžius jam skiriame’’…
Išgaruoja
netgi lašas
Per
trejus metus,
Paaugę
vos prisimename,
Sutinkame
jau kitą,
Kurį,
atrodo, skiria tau
Vienintelis
dangus,
Gamta
taip šaukia,
Sakom
: „Myliu,
Joks
amžius neiškirs,
Nors
būtų ir paklydėlis’’…
Iš
pirmo žvilgsnio mylim akimis.
Koks
rūbas tinka,
O
giliau nežiūrime,
Po
metų kelerių sušunkame:
„Negi
papūgą myliu!’’
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą