Žibutės

Žibučių neskinu

Ir niekada neskyniau,

Jos primena tėvų akis,

Dangaus mėlynę,

Pirmą suknelę dovanotą,

Žvaigždelę naktimis…

Žibutes vaikaitis glosto,

Peržengiame nenumynę,

Rytas palaisto rasomis,

O vakare jos užsimerkia,

Užmiega su mumis…

Darželyje sesuo žiemai užklodavo,

Pražysdavo labai anksti,

Betgi kitokios buvo žiemos

Su storomis sniego pusnimis…

Žibutės žydi ir pavasarį vėlyvą,

Braidydavau miške balas,

Ieškojau tiktai vieno žiedo

Meilės sūkury,

Kokie šilkiniai lapai,

Susipynę mėnulio pilnaty…

Žibutės nenuskyniau,

O džiaugsmas liko praeity…