Seniai
bijau bangų,
Niekas
nebelaiko
Už
liemens ar rankos,
Bijau
atoslūgio, –
Jis
sielą valdo,
Gali
su savimi nusinešti,
Atgal
kelio nėra,
Niekas
neberanda…
Bijausi
aukštumų, –
Tarp
kalnų – tarpekliai,
Tik
sakalas ten praskrenda,
Kada
žemyn žiūriu,
Matau
naktis,
Aš –
paukštis be sparnų,
Strėle
pervertas...
Skridau,
Kai
tu laikei už rankos,
Seniai
ilgu ramių sapnų,
Priglusk
ir užsimerksime.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą