Karklas

Kol karklo krūmas

Pavasarį nesužaliavo,

Glostau švelnius kačiukus,

Kokia graži jo kiekviena šakelė,

Pumpurėliais apsnigta,

Paskui paskleidžia kvapą,

O pakilęs vėjas

Nuneš pūkus…

Tarp blizgančių lukštų –

Juodi pernykščiai, –

Žmonės taip nuspėjo

Artinantis karą, –

Tik mano negandos

Kol kas – toli,

Linkėdama visiems sveikatos

Karklo dūdelę kalbinu:

– Pagrok, kaip pūsdavau vaikystėje,

Kitokio instrumento neturiu.