Jaunystės paveikslai
Prie
atminties kas dieną sugrįžtu,
Sustoju
vis prie apsnigtų paveikslų,
Snaiges
nupurtau nuo blakstienų,
Kad
džiaugsmo ašarą nubraukčiau.
Šiandieną
sniego pusnis
Man
ant galvos,
Bet
nesunku su ja ir susitaikyti,
Kol
atmintis dar nenubluko,
Snaigė
tirpsta ant šakos,
Į ją
ir paukštis savo pėdą spaudžia.
Palieka
gera mintyse,
Kai
turime, ką prisiminti,
Nors
pašaukti aidu…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą