Muziką
viduje jaučiu, –
Dažnai
nesuprantu
Dainos
nė žodžio,
Ji ir
pravirkdo,
Bet
paguodžia...
Užsimerkiu
ir uostau
Nenuskintą
rožę,
O jos
kvapu sapnuose gyvenu,
Tau
dovanoju…
Muzika
– malda,
Mistika
– ko nežinau,
Nesitikiu
ir sužinoti,
Į ją
pasineriu,
Kažkur
skrendu,
Nesakydama
nė žodžio…
Dainuokime
abu dažniau,
Atrasime
kvapus,
Išgausime
garsus,
Sujungsime
į vieną žodį…
Kokia
tamsi naktis, –
Tik
tu ir aš,
Dar
– vienišas
Danguje
mėnuo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą