Iš
ąžuolo lapų,
Eglinių
šakų,
Netgi
iš kadagių,
Vijoklių
ir beržo
Gijų
numestų,
Įvairių
gėlių,
Nupinami
vainikai…
Garbė,
kai žalią
Uždeda
ant kaklo,
Būna
skaudu,
Kai
iš erškėtrožių
Ir
kaktą duria,
Trina,
Kad
apsigintum nuo jautrių,
Nemalonių
jausmų,
Pasikabini
Onytę,
Nors
medinę…
Deja,
ji negyva
Ir šįkart neapgynė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą