Kada kalbės miškai?

Bus laikas, kai nebekalbėsiu,

O už mane kalbės miškai,

Upelis bris per pievas,

Jame braidys mano vaikai…

Bus laikas, kai nebesėdėsiu

Ant kelmo, nukirsto seniai,

Pro samanas į jo širdį žiūrėsiu,

O atsišauks vaikaičiai, –

Būna juk visiems dažnai…

Bus laikas, o dabar kalbėsiu

Ir už miškus, retinamus veltui,

Už upelius, užtvenkiamus be reikalo,

Už samanas tarp trobos rąstų –

Baltas baltas –

To raisto, kuris sausas nuo seniai…