Stebuklų metas

Kiekvienas turi sau

Aukso raktelį,

Juo atrakina dureles

Vieniems – į muzikos pasaulį,

Kur paukščiai lavina klausas…

Kitiems – gėlėtas

Sodas ir darželis,

Iš jų pina vainikus,

Nutapo vientisą paveikslą

Ant visų sienų – vienas žiedas,

Su daugeliu lapelių

Įvairių.

Tretiems į galvą mintį sega,

Liejasi žodis upeliu,

Palaimintas kiekvienas menas,

Kuris dažnam atstoja

Ir namus...

Lipdau, tapau, rašau,

Pripildau savo trobą

Muzikos garsų.