Advento penktadienis

Neieškau nieko danguje,

Žemė – čia,

Po mano kojomis,

Neieškau balto angelo

Šalia jo pikta dvasia

Prigludus stovinti,

Nutolsta, vėl artėja...

Neieškau priešo – jis prigimtyje,

Per amžių amžius

Vis kitaip atsikartoja,

Perrašomos šventos knygos,

Laidojamos senosios po akmenimis,

O tos pačios mintys

Palieka galvoje šaknis

Ir auga amžinybės medis

Su mažyčiais, lapais dideliais,

Su aštriais spygliais,

Per žiemas žaliuojančios.

Ką pagiedojo genijus Homeras,

Gal aklas būdamas,

Matė sielos akimis

Iki mūsų dienų atėjo;

Šekspyras tik paantrino

Didikų amžinus vaidus,

Taip ir dabar pas mus,

O žuvo Hamletas,

Taip ir nieko nelaimėjęs.

Niekas nepagrobė mūsų Elenų,

Jos pačios, stipresnius įsimylėjusios,

Per vandenynus plaukia,

Turtų panorėjusios.