Dangus
neatskiria,
Tik
su visam sujungia,
Ką
gimęs sutinkai,
Vieni
kitus palydime tenai,
Iš
kur negauname žinių,
Nesiunčiami
laiškai,
Neužrašomi
atvirukai,
Ką
pats matai,
Iliuzijas
paišai…
O kas
patikrins?
Net
žemėje, po savo kojomis,
Nepaimi,
ką pamatai,
Ar
apsimoka, pasvarstai;
O mūs
laike – dvi judančios svarstyklės,
Į
vieną lėkštę krauni,
Iš
kitos imi...
Nepasiklysk
ir mano minčių labirintuose –
Tai
du mano delnai
Ir tu
tą pat turi,
Žiūrėkime
į juos dažnai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą