Dėkingumas

Keiti paveikslą,

Perstatai kėdes,

Nuvalai ir stalą

Prieš didžias šventes,

Užtiesi balta staltiese

Ir daug jaukiau kambaryje,

Bet uždegi viduryje

Laimės liepsnelę,

Vaško žvakę,

Lyg į stebuklą žiūrime…

Pakvimpa medumi,

Pasklinda aromatas iki durų,

Pasitiks tave,

Jeigu pabelsi vakare

Ir bet kada

Į laikrodį nežiūrint…

Tokią valandą,

Sakydavo mama,

Pagarbini patį dievulį.

Dabar dėkoju ir savo kaimynei,

Kuri gyvena taip arti,

Tiktai anapus durų.

Skiriu kaimynei mokytojai Danutei Šukienei