Prisimenu
kibirėlį pieno,
Kai
žiūriu į sniegą,
Pamelžus
ten susiplaka puta,
Geri
ir kvepia žalia žole,
Tvarte
– šienu,
Kai
nusistoja,
Užsideda
pluta…
Gelsvas
viršus – grietinė,
Nugriebus
– sviestas,
Tepi
jį ant riekės,
Koks
sotis burnoje…
Pašildo,
kol beveik užverda,
Kad
nesugižtų iki rytdienos,
Viršuje
treška graimas,
Kaip
sakydavo mama…
Oi,
koks tas pienas,
Pirmo
sniego atmaina…
O
danguje – šviesa.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą