Kasmet
savo vaikams
Per
Kalėdas, Naujuosius
Perku
naujausią žaislą,
Bent
kokį blizgutį,
Kad
šviestų jų akelėse
Spindulys
saulutės;
Jis
žaižaruoja nuo šviesos
Ir
tilindžiuoja ant šakos eglutės,
Lyg
sniegenos nutūpusios…
Neplėšiame
lapelių kalendorių,
Kaip
būdavo mano vaikystėje,
Nebekabiname
tuščių
Saldainių
popieriukų
Vien
tam, kad jie kabėtų,
Primintų
skonį to gerumo,
Kai
aplankydavo svečiai
Iš
kito kaimo.
Tiktų
ir šiandien
Rojaus
obuoliukai,
Retai
juos turi soduose,
Rūgštoki,
smulkūs…
Neklausinėja
ir vaikai
Apie
tai, kas buvo,
Tegu
kiekvieni metai jiems vis būna –
Nuostabūs
nauji stebuklai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą