Gintarė
Žmogus
užgimęs,
Kad
dalintųsi
Darbais
ir rūpesčiais,
O nuo
mažens – žaisliukais
Su
kitais vaikais,
Smėlio
dėžė kieme – viena,
Didžiulis
ištisas pasaulis,
O
smėlio – per akis,
Apsipilame,
maudomės jame
Ir
keliam dulkes,
Kada
gi pagaliau suaugame,
Kad
būtų vietos
Ir
namie.
Žmonės
– kaimynai,
Dažnas
kiemo draugas,
Laigėm
pievoj aitvarais...
Ko gi
mums pristinga,
Kad
pasidalintume jausmais?..
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą