Prieš
ypatingą šventę
Apmąstau
ir praeitį,
Ties
ja ir apsistoju,
Prikeliu
iš po sniego žolę,
Nors
suvokiu,
Kad
ji niekada nebežaliuos
Ant
mano namo stogo.
Tai
kas, kad ten išdygs
Berželio
sėkla,
Vėjo
atnešta,
Bet
nėra žemės,
Šaknims
vietos maža,
Neužauga
siūbuos,
Lapelis
– mažas mažas…
Daug
metų – pusnyje
Ir
niekas neprikels,
Ir
viltis blėsta,
Virsta
į miražą,
Kai
kažkada keliavome
Per
dykumas ir kalnus,
Matėme
bokštus,
Jau
seniai apleistus…
Nebėra
ir tos trobos,
Kur
pirmą naktį
Drauge
leidome.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą