Mūsų
laikas skrenda drugeliu,
Bėga
iš vaikystės takeliu,
Per
jaunystės pievas,
Kvepiančiais
žiedais,
Pusnyse
užklimpsta gan dažnai…
Nusipurtau
sniegą nuo pečių,
Vėl
į kitą dieną
Mintimis
lekiu,
Kad
prikelčiau atmintį
Senų
tėvų,
Dar
palabinčiau savo vaikus,
Iš
lėliukių besiritančius
Mažuosius
vaikučius…
Taip
kiekvieną dieną
Kalendoriuje
naršau,
Ką
pagaunu įdomaus,
Ten
užrašau.
Iš
paskos man skrenda daug dienų,
Nes į
ateitį vis drugeliu skrendu,
Kur
švieselė šaukia,
Kviečia
spinduliai,
Nenudeginti
išlieka
Ir
margi sparnai.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą