Susensta
medis – atsiveria drevės,
Seniausiai
buvo nulaužta šaka,
Nebe
atsimena ir kas taip nuskriaudė,
Ar
vėjas, o gal žaibas perskrodė
Beveik
perpus…
Susensta
paukštis – plunksnos retos,
Sulysta
kūnas – matosi pilka spalva,
Jis
pats nežino, kad ne metas,
Bet
deda paskutinį mažą pagranduką,
Kuris
silpnu lukštu – neišsiperės,
Supus…
Susensta
daiktas – išmeta,
Nereikalingas
daugel metų,
O
antikvaras nešasi ir po skvernu,
Kad
niekas nematytų turto,
Po
keliasdešimt metų bus labai brangus…
Susensta
taip žmogus
Ir
nepajunta metų,
Kiek
raukšlių prie akių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą