Nerimo aidas

Nulaužta vasarą šaka

Nebe sprogsta ir nesužaliuoja,

Pavasaris – ne jai,

O žiema papuošė ir lapą rudą,

Baltai baltuoja

Iki žemės nulenkta…

Kam nuskriaudei

Prabėgdamas, vėjeli,

Gal tavo širdyje – audra

Ir nepatyrei meilės,

Jeigu užkliuvo tau

Ši vieniša šaka?

Per visą žiemą tilindžiuos,

Kaip ašara ir aidas,

Primins jaunas dienas,

Nebrandins sėklų,

Neturės vaikelių…

Kam nuskriaudei, vėjeli,

Ir kitas mano take,

Pasėjai nerimo dienas?