Dažnai
jaučiuosi pakylėta, –
Nuo
pirmojo laiptelio
Matosi
gamta,
Į
trečią lipant keičiasi
Visa
ir aplinka,
Nuo
šešto ima svaigti
Net
galva…
Devintame
atsitokėji,
Kad
nieko neįveikiamo nėra,
Kopi
į dvyliktą, –
Ten –
laimė,
Stovi,
lyg kažką praradęs,
Ko
net neturėjai,
Per
metų laiptelius užkopęs
Visko
turi ir daugiau trokšti,
Laimingu
padarai kažką…
Ar tu
jauti
Mano
rankas,
Žingsnius
šalia?
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą